Javainis

Kevin Warwick naujasis robotas elgiasi kaip vaikas. “Kartais jis elgiasi taip ,kaip nori,o kartais ne” sako jis. Warwick`o turinys turi tai ,ko trūksta dabartiniams robotams – gyvų smegenų.

Warwick`o roboto gyvenimas prasidėjo kai jo komanda Reading`o Universitete paskleidė neuronus ant  elektrodų rinkinio. Po maždaug 20 minučių, neuronai pradėjo kurti jungtis vieni su kitais. “Tai yra įgimtas neuronų atsakas” teigia Warwick, “jie stengiasi užmegzti ryšį ir komunikuoti”.

Kitą savaitę komanda maitino besikuriančias smegenis su skysčiu ,turinčiu maistingų medžiagų ir mineralų. Ir kai neuronai sukūrė tinklą pakankamai gerai gebantį atsakyti į elektroninius impulsus iš elektrodų rinkinio, jie sujungė naujai suformuotas smegenis prie paprasto roboto kūno susidarančio iš dviejų ratų ir hidrolokatoriaus sensoriaus.

Signalai tarp sensorių, motorų, ir smegenų diktuoja roboto elgesį. Kai jis priartėja prie objekto, elektrinių impulsų siunčiamų iš sonaro į smegenis skaičius padidėja . Ši padidinta elektrinė stimuliacija  nulemia tam tikrų neuronų ,esančių roboto galvoje, atsaką. Kai elektroduose reaguojantys neuronai aptinka šią veiklą jie įsako roboto ratams pakeisti kryptį. Rezultatas – robotas gali išvengti kliūčių kelyje.

Pirma, jaunasis robotukas dažnai trankydavosi į aplinkinius daiktus, bet po kelių savaičių praktikos jo sugebėjimai pradėjo vis gerėti kai sustiprėjo jungtis tarp aktyvių smegenų neuronų. “Tai yra specifinis mokymosi tipas, vadinamas Hebbiano mokymosi”sako Warwick, “kuriame, ką nors kartodamas, tu tai moki vis geriau”.

Dabar robotas važinėjasi pakankamai gerai. “Bet tai biologinės smegenys, o ne kompiuteris,” teigia Warwick, tad jis turi naviguoti tik iš gaunamo menko informacijos kiekio ,kurį gauna iš vieno sensoriaus. Jeigu prie jo prijungtų sensorių padaugėtų, jis geriau suprastų savo aplinką. “Aš turiu kitą studentą ,kuris dabar pradėjo darbą prie garso įvado,kad kaip nors galėtume su juo komunikuoti“.

Bet Warwick nėra susidomėjęs vien tik tokių robotų su platesniu sensorių kiekiu kūrimu “Smagu į jį žiūrėti ,kaip į roboto gyvenimo formą. Aš taip pat manau ,kad tai gali pasitarnauti kaip priemonė geresniam supratimui apie smegenų veikimą” sako jis. Tyrinėdami ,kaip robotas mokosi ir saugo atmintį, galime sužinoti būdus kaip išgyti nervinius sutrikimus, kaip Alzhaimerio ligą.

Warwick`o robotas yra palaikomas biologinių ląstelų, tad jis negyvuos amžinai. Po kelių mėnesių, smegenyse esantys neuronai augs vangūs ir mažiau aktyvūs. Tada roboto gyvenimas eis į pabaigą. Liūdna – bet toks gyvenimas.

Pagal [Seed magazine]